Kadangi, jau aptarėm pakankamai daug Aristotelio sąvokų. Santvarka, politika, laisvė, laimė, valstybės paskirtis ir pan. , tuo pačiu daugiau ar mažiau visi aiškiai ir panašiai suprantame dabartinę situaciją, matome problemas ir buvo net iškelta išeitis, jūsų minėta prigimties sampratos kontrreformacija. Tai lyg ir automatiškai teigia, jog yra šios sampratos pokytis, tuo labiau visi suprantame, jog tas pokytis yra neigiamas. Todėl mano klausimai, gal kvietimas apmąstyti ir pasiaiškinti – kuriose sąvokose yra nukrypimas, koks reikšmės nuokrypis, kada ir kodėl iškrypo esminių sąvoku reikšmės…

Atrodo, jog daug kas pagal nutylėjimą yra žinoma (taken for granted), bet mano galva ir reikia aiškintis ir gilintis į tuos savaimę suprantamus dalykus. Ypač žinant pirminę ir teisingą šių sąvokų reikšmę, kuri atveria kelią betarpiškam bendrabūviui, kuris kaip išsiaiškinome leidžia patirti laimę ir išsipildyti/įsibūti.

Dar kartą pabandysiu apibrėžti tuos klausimus. Kaip skiriasi aptariamojo Antikos laikotarpio Aristotelio sąvokų ir dabartinis jų supratimas? Kur ir kodėl randasi tas atotrūkis? Kaip būtų galima perkrauti/įdiegti teisingą šių sąvokų supratimą daugumos sąmonėje? Koks šių sąvokų ir dorybės vaidmuo prigimtinės sampratos supratime?

Taip pat, manau, jog teisingas sąvokų supratimas yra pagrindinė prielaida prigimties sampratos kontrreformacijai. O šie du elementai turėtų būti (prigimtinės sampratos kontrreformacija ir teisingas sąvokų supratimas) vienos esminių sąlygų sprendimui/išeičiai iš dabartinės situacijos, kuri kaip suprantu iš mūsų pastarojo aptarimo, yra nulemta tragedijai.