Kviečiame studijuoti “Ad Fontes” savaitės metu liturgijoje giedamų giesmių meditacijos tekstus.

Šv.Ignaco Lojolos šventė

Ašinė gija

Kolektos malda: „Dieve, kuris didesnės tavojo vardo garbės skleidimui per šventąjį Ignacijų nauju legionu kariaujančią Bažnyčią (militantem Ecclesiam) sustiprinai, suteik, kad, jo padedami ir pavyzdžiu sekdami šios žemės karuose taptume verti būti su juo karūnuoti danguje.“

Komentaras: Šventasis Ignacas Lojola yra sumanus ir drąsus Bažnyčios karys. Jis buvo Dievo išrinktas, kad sutelktų Kristaus karius – Dievo šventumo skleidėjus ir pasipriešintų tuomet siautusiam blogiui. XVI a. pradžioje šio šventojo įsteigta Jėzaus draugija kovojo prieš tuo metu suklestėjusias Liuterio ir kitų protestantų klaidatikystes. Šėtonas niekada nesnaudžia ir nuolat klaidina Viešpaties Bažnyčią įvairiomis naujomis apgaulės formomis. Apaštalų tikėjimo iškraipymas veda į Dievo šventumo užmarštį ir „dvasingas“ iliuzijas.Bažnyčia nekeliauja po pasaulį patogiu pasivaikščiojimo Dangaus karalystės link žingsneliu. Bažnyčia yra kovojanti – Ecclesia Militans. Kristus pasiliko Bažnyčioje (savo Mistiniame Kūne) žemėje, kad toliau vykdytų išganymo darbą – kovotų už kiekvieną Jo Krauju atpirktą sielą. Į šį darbą mes, Viešpaties Kūno nariai, esame pašaukti įsijungti visomis jėgomis. Viešpats yra mūsų lyderis. Kristaus kariai, budėkime ir kovokime gerą Viešpaties kovą!

Skaitiniai

Epistolė (2 Tim 2,8-10, 3,10-12)

Komentaras: Epistolė skelbia, kad „visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.“ Kodėl maldingumas Viešpatyje veda į karą? Todėl, kad šį pasaulį valdo Viešpaties ir žmonių sielų vergėjas – savimeilę pasirinkęs ir Dievo Meilę neigiantis Liuciferis. Jis yra visų klaidų ir melo tėvas, visų sielų ir visos Jo kūrinijos priešas. Tačiau „Dievo Žodis nesurakinamas! Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.“ Maldoje įsitvirtinusi, t.y. į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūną įaugusi siela neišvengiamai tampa Viešpaties meilės kariu prieš savimeilės saitais stingdomų širdžių imperiją.
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys (12, 35 – 40)

Komentaras: Evangelija ragina budėti ir pasipriešinti Dievo vaikų priešui: „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. (…) Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“. Vagis yra vargšas, nes gviešiasi svetimų turtų. Ar ne Dievą išdavusį ir todėl puolusį angelą turi omenyje Viešpats? Šis pavydo Dievui sustingdytas ir laisva valia į niekybę paniręs angelas ir yra sielų vagis. Krikščionys, atpažinkime prigimtinį ir ypač malonės dovanotą kilnumą; budėkime ir atpažinkime niekingą vagį, kuris gviešiasi suniekinti mūsų sielų ir kūnų Dievo šventovę!

Giesmės

INTROITAS

In nomine Iesu omne genu flectatur celestium, terrestrium, et infernorum: et omnis lingua confiteatur, quia minus Iesus Christus in gloria est Dei Patris. V. Domine, Dominus noster, quam admirabile est nomen tuum in universa terra! (Phil 2,10-11 ; Ps. 8,2 )

Lai Jėzaus vardui klaupiasi kiekvienas kelis gyvenančiųjų danguje, žemėje ir pragare, ir lai kiekvienas liežuvis išpažįsta, kad Viešpats Jėzus Kristus yra Dievo Tėvo garbėje. V. Viešpatie, mūsų Viešpatie, koks nuostabus yra tavo vardas visoje žemėje. (Fil 2,10-11 ; Ps. 8,2)

Komentaras: Suklupimas yra ne tik pagarbos simbolis ir dievobaimingumo išraiška. Pirmiausiai tai yra dalyvavimo Viešpaties Aukoje aktas. Suklumpantys keliai turėtų išreikšti sugrudusią širdį ir mylintį atsidavimą. Iš tokios Šventąja Dvasia dvelkiančios širdies trykšta Tiesos liudijimas: Viešpats Jėzus Kristus yra Dievo Tėvo garbėje. Šv. Mišių įžangos giesmė išreiškia šį esmingą mylinčios širdies atsidavimo aktą. Su žmogaus prigimtimi sutapusiu Dievo Sūnumi sutampanti širdis atpažįsta Viešpaties dievystę Tėvo garbėje.

GRADUALAS

Justus ut palma florebit, sicut cedrus Libani multiplicabitur in domo Domini. V. Ad annuntiandum mane misericordiam tuam, et veritatem tuam per noctem (Ps. 92,13.3)

Teisieji žaliuoja lyg palmės, kaip lyg Libano kedras bus pagausintas Dievo namuose.V. Kad būtų skelbiamas ryte tavasis gailestingumas ir tavo tiesa per naktį. (Ps. 92,13.3)

Komentaras: Teisus yra tik tas, kuris stovi tiesiai Viešpatyje, t.y. būna malonės stovyje. Ir šventasis yra tas, kuriame dvelkia Šventoji Dvasia. Ji ir padaro žmogaus gyvenimą vešliu ir vaisingu dvasine prasme. Gailestingumo patirtis lydi žmogaus žingsnius tiesa suteikia tvirtą pagrindą nesaugiame nuodėmės siausmo apimtame pasaulyje.

ALELIUJA

Alleluia. V. Beatus vir qui suffert tentationem : quoniam cum probatus fuerit, accipiet coronam vitæ. (Jok 1,12)

Aleliuja. V. Palaimintas vyras, kuris atlaiko gundymą, nes kaip bus išmėgintas, priims gyvenimo karūną. (Jok 1,12)

Komentaras: Liturgija mus nuolat kreipia šventumo link. Palaiminimas ir išmėginimas yra neatsiejamos dvi dvasinio gyvenimo pusės. Dievo palaiminimas pakelia žmogų visaverčiai apsispręsti ir tvirtai buvoti Dievuje. Tai reiškia neišvengiamą ir, be abejonės, nelengvą pasipriešinimą blogiui. Dvasinis gyvenimas ir dvasinė kova yra tapačios sampratos. Nėra „dvasingojo“ komforto krikščionio gyvenime.

OFERTORIJUS

Veritas mea et misericordia mea cum ipso, et in nomine meo exaltabitur cornu ejus. (Ps. 88, 25)

Mano tiesa ir mano gailestingumas – drauge su juo, ir manuoju vardu bus išaukštintas jo ragas. (Ps. 88, 25)

Komentaras: Aukojimo giesmė ataidi jau Graduale reiškiamą malonės būseną. Ši būsena pasireiškia Dievo gailestingumo patirtimi ir tvirtu būviu tiesoje. Tik tuomet Dvasios dvelksmu sieloje sužydi miela širdžiai prasmė (et in nomine), o siela keliasi gyvenimui Dievop (exaltabitur cornu ejus).

KOMUNIJA

Ignem veni mittere in terram et quid volo nisi ut accendatur? (Lk 12,49)
Ugnies atėjau įžiebti žemėje ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! (Lk 12,49)

Komentaras: Dievas trokšta, kad jo šventumas apgaubtų visą kūriniją. Tačiau pirmiausiai Dievo šventumui dera sužydėti mūsų širdyse. Liturginis Evangelijos citatos redaktorius perteikia šį Viešpaties troškimą klausimu: „ar tikrai šventumas suliepsnos?“ Šiandien šis klausimas geliančiai aidi mūsų širdyse ir visoje Bažnyčioje – šiais tamsių jėgų ir klaidatikių apgavystės siausmo laikais.

Parengė Mindaugas Kubilius

Reklama