Kviečiame studijuoti “Ad Fontes” savaitės metu liturgijoje giedamų giesmių meditacijos tekstus.

X lliturginė savaitė po Šventosios Dvasios atsiuntimo

Ašinė gija

Kolektos malda: „Dieve, kuris atleisdamas ir pasigailėdamas savąją visagalybę labiausiai parodai, pagausink mums savąjį gailestingumą, kad tavo pažadėtųjų dalykų link bėgančius paverstum tavųjų dangiškųjų gėrių (coeléstium bonórum) dalininkais (consórtes).“

Komentaras: Dievo visagalybė pasireiškia ne tik kūrimo akte, bet ir rūpesčiu kūrinija. Jo tėvišką rūpestį žmonija vadiname gailestingumu. Tačiau Dievas rūpinasi ne tik mūsų kūriniškumu, bet ir dieviškumu. Jis nesukūrė mus dieviškais, o tik panašius į Dievus. Tačiau dabar per savo Sūnų, esančiu vienos prigimties su Tėvu, padovanojo mums galimybę tapti jo prigimties bendrais, arba dalininkais (consórtes). Nesukurtasis dangiškasis gėris yra pati Dievo prigimtis. Kokia didelė laimė mums suteikta! Per Įsikūnijusį esame pakviesti į nesukurtojo Dievo – Švč. Trejybės Asmenų bendrystę.

Skaitiniai

Epistolė (1 Kor , 12, 2-11)

Komentaras: Šis skaitinys mums atveria tiesą apie tikinčiųjų bendrystę su Dievu Šventąja Dvasia. „Ir nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.“ Dievas kaip Kūrėjas „visa veikia visur kur“. Tačiau kiekvienam krikščioniui yra dovanotas dalyvavimas amžinajame gėryje – Šventojoje Tėvo ir Sūnaus Dvasioje. „Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui.“ Išmintis, tarnavimas liturgijoje, tikėjimo pažinimas – „visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.“ Šventojoje Dvasioje „visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.“

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys (18,9-14)

Komentaras: Kolekta mums primena, kad Dievo gailestingumas pasireiškia gailestingumu ir atleidimu. Todėl niekas nėra teisus prieš Dievą. Visi yra prigimtinės nuodėmės aukos. Tik tas, kurį Dievas per savo Sūnaus Auką nuteisino pašventino, gali vertai stoti į akivaizdą. O jo gailestingumas siekia palaimingame būvyje. Jo beribis gailestingumas, įvesdinantis mus į bendrumą Švč. Trejybės Asmenų tarpusavio dalijimosi palaimą. Vadinasi, tik tas, kuris “mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ yra vertas nuteisinimo ir, todėl, išaukštinimo. „ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.

Giesmės

INTROITAS

Cum clamárem ad Dóminum, exaudívit vocem meam, ab his, qui appropínquant mihi: et humiliávit eos qui est ante saécula, et manet in aetérnum: iacta cogitátum tuum in Dómino, et ipse te enútriet. Ps. Exáudi, Deus, oratiónem meam, et ne despéxeris deprecatiónem meam: inténde mihi, et exáudi me. (Ps. 54, 17. 18. 20. 23 et 2)
Kai šaukiausi Viešpaties, jis išgirdo manąjį balsą, *išgelbėjo mane+ nuo tųjų *priešų+, kurie prie manęs artėja, ir pažemino juos – tas, kuris yra prieš amžius ir amžinai pasilieka; įteik savuosius rūpesčius Viešpačiui ir *Jis+ pats tave pamaitins. Ps. Dieve, išklausyk mano maldą ir nepaniekink manojo maldavimo; atkreipk dėmesį į mane ir išklausyk mane. (Ps. 54, 17. 18. 20. 23 ir 2)

Komentaras: „Tas, kuris yra prieš amžius ir amžinai pasilieka“ yra mūsų Dievas. Jis girdi mus, nes, esame nuteisinti ir į Jo amžinatvę įvesdinti. Save aukojantiems Jis dovanoja save – dievišką gyvastį Švč. Eucharistijoje. Kokia didi yra dovana? Ar tikrai suprantame koks didis ir amžinas yra Dievo atvirumas mus?

GRADUALAS

Custódi me, Dómine, ut pupíllam óculi: sub umbra alárum tuárum prótege me. V. De vultu tuo iudícium meum pródeat: óculi tui vídeant aequitátem. (Ps. 16, 8 et 2)
Saugok mane, Viešpatie, kaip akies vyzdį; savo sparnų paunksmėje apgink mane. V. Lai nuo tavojo veido ateina man nuosprendis; lai tavo akys regi teisingumą. (Ps. 16, 8 ir 2)

Komentaras: Būti Dievo sparnų paunksmėje ir matyti Dievo veidą, būti akylai saugomu ir patirtis jo nuosprendį. Klausiame: ką tai reiškia? Koks tai būvis – toks akylumas ir tokia nuosprendžio patirtis? Balandis yra Šventosios Dvasios simbolis ; ir erelis – Dvasios Dievop keliamos sielos simbolis. Per Jėzų Kristų mūsų Viešpatį savo Dvasia Dievas mus įsūnija. Ir mes išgyvename Dievą kaip savo pačią giliausią savastį. Asmeniniame santykyje (de vultu tuo) išgyvename Jo meilę kaip mūsų pačių vertumą, Dievo vaikų atžvilgiu teisingą santykį (aequitatem).

ALELIUJA

Alleluia. V. Te decet hymnus, Deus, in Sion: et tibi reddétur votum in Ierúsalem. (Ps. 64, 2)

Aleliuja. V. Dera tau, Dieve, himną Sione giedoti; ir tau vėl bus duodami įžadai Jeruzalėje. (Ps. 64, 2)

Komentaras: Dievo vaikams gera ir dera giedoti Dievui Jo vertą himną. Dievo šventovė Siono kalne tebuvo tik provaizdis amžinojo Dievo šventumo, kuris mums dabar yra atvertas per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Tebūna Tau, Švenčiausioji Trejybe, amžinai teikiama garbė!

OFERTORIJUS

Ad te, Dómine, levávi ánimam meam: Deus meus, in te confído, non erubéscam: neque irrídeant me inimíci mei: étenim univérsi, qui te exspéctant, non confundéntur. (Ps. 24, 1-3)

Į Tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą; mano Dieve, tavimi pasitikiu, lai nenurausiu iš gėdos; ir lai neišjuokia manęs manieji priešai, nes juk visi, kurie tavęs laukia, nebus sugėdinti.

Komentaras: „Tas, kuris yra prieš amžius ir amžinai pasilieka“ pasilieka su mumis. Juo pasitikime kaip ola, į kurią sudūžtą laikinos pasaulio ir visų neteisiųjų besočiai lūkesčiai. Ant Kristaus Apreiškimo ir Petro tikėjimo pastatyta Bažnyčia yra nesugriaunama.

KOMUNIJA

Acceptábis sacrifícium iustítiae, oblatiónes, et holocáusta, super altáre tuum, Dómine. (Ps. 50, 21)

Priimsi teisingumo aukas, deginamąsias atnašas ir deginamąsias aukas ant savojo altoriaus, Viešpatie.

Komentaras: Ši atgailos psalmės eilutė skelbia, kad sugrudusiuos širdies auka yra priimtina Dievui. Ne save teigianti, bet savo prigimtinį kaltumą išpažįstančios ir ant Dievą kaip gyvasties pamatą išpažįstančios širdies auka yra priimtina Dievui.

Parengė Mindaugas Kubilius

Reklama