Spalio 4 d. Romoje prasidėjo antroji Šeimos sinodo sesija. Žinia, pirmosios metu įvyko didelis mūšis tarp ištikimųjų Kristaus mokymui apie santuoką ir šeimą bei tų, kurie siekia tikėjimą žaloti.

Praeitais metais portalas arche.lt sekė įvykius ir savomis priemonėmis rėmė Apaštalų tikėjimo pozicijas. Anuomet paskelbėme ir Lenkijos vyskupų pirmininko žaibišką reakciją į oficialaus pasiūlymų dokumento Sinodui itin dviprasmiškas nuostatas:

 „Tam tikri santuokos ir  šeimos kriterijai kelia abejonių. Pavyzdžiui, laipsniavimo kriterijus (criterion of gradualism). Ar tikrai galime laikyti nesantuokinį gyvenimą kaip laipsnį kelyje į šventumą? Šiandien diskusijos [Sinode] parodė, kad pristatyto dokumento doktrina yra paliesta aplaidumo nuodėmės. […] Šis dokumentas sudaro įspūdį, kad iki šiol Bažnyčios tikėjimas buvo negailestingas, ir tik dabar prasideda gailestingumo mokymas“, interviu teigė Arkivyskupas Gadeckis.

Žymus Bažnyčios gyvenimo komentatorius Roberto de Mattei taip reziumavo pirmąją Sinodo sesiją:

Tai, kas prasidėjo, yra ne žaismingas vaidinimas, kaip davė suprasti kardinolas Marxas, o sunkus mūšis, į kurį įtraukti ir dangus, ir žemė. Paskutiniai veiksmai bus dramatiški, bet epilogas tikrai bus pergalingas, jei tikėsime dieviškuoju pažadu, kurį patvirtinto Švč. Mergelė Cova da Iria vietovėje 1917 m.”

Apaštalų tikėjimo dovanojamas žinojimas neleidžia mums suabejoti: šiandien vykstantis Šeimos sinodas iš tiesų yra tikras mūšio laukas tarp Viešpaties kareivijos ir Šėtono su savo pakalikais galybių. Ir nė vienas krikščionis šios kovos neišvengs.

Dar 2008 metais žurnalo “Voce di Padre Pio” (Tėvo Pijaus balsas) kovo mėnesio numeryje paskelbtas interviu, kuriame kardinolas Carlo Caffara (Bolonijos Arkivyskupas) tiksliai perduoda pranašišką Dangaus žinią per seselę Liuciją iš Fatimos.

Štai ištrauka:

Klausimas. Viena seselės iš Fatimos Lucia dos Santos pranašystė liečia “paskutinį mūšį tarp Viešpaties ir Šėtono karalystės”. Mūšio kovos laukas yra šeima. Gyvastis ir šeima. Mes žinome, kad Jonas Paulius II Jums patikėjo suplantuoti Pontifikalinio instituto Santuokos ir Šeimos studijoms sukūrimą.

Ark. Carlo Caffara. “Taip. Kai Dievo tarnas Jonas Paulius II man patikėjo šį darbą, parašiau seselei Liucijai iš Fatimos per Jos vyskupą, nes to negalėjau padaryti tiesiogiai. Tačiau nepaaiškinamai – mat nesitikėjau jokio atsakymo, nes laiške prašiau tik maldų – gavau labai ilgą laišką su jos parašu (laiškas dabar yra Instituto archyvuose). Jame buvo parašyta: paskutinis mūšis tarp Viešpaties ir Šėtono bus dėl santuokos ir šeimos. “Nebijokite”, ji pridėjo, “prieš visus, kurie dirba dėl santuokos ir šeimos šventumo bus visada kovojama įvairiausiais būdais, nes tai yra lemtingas reikalas.” Ir tada ji pridėjo: “Tačiau mūsų Viešpats jau sutrynė jo galvą”.      

Kovos tarp Viešpaties ir Šėtono atspindžiai matomi ir Lietuvoje. Pažvelkime į apžvalgininko Tomo Vilucko Sinodo atidarymo dieną paskelbtą straipsnį “Istorinė bažnyčios galimybė” (www.15min.lt).

“Metai po sinodo tapo gyvų diskusijų Bažnyčioje laiku. Griežto požiūrio šalininkai, kurie įsitikinę, kad Bažnyčios mokyme negali kisti net raidelė, surinko pusę milijono parašų po peticija popiežiui, ragindami jį pasmerkti tos pačios lyties asmenų santuokas ir neleisti suteikti Komunijos jau išsituokusiems tikintiesiems. 

Vienuolika kardinolų, iš kurių keturi yra sinodo dalyviai, prieš dvi savaites išleido knygą, kurioje įrodinėja Komunijos teikimo antrą civilinę santuoką sudariusiems žalą. Vasarą Torunėje (Lenkija) įvyko reformų priešininkų, priešakyje su Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu kardinolu Gerhardu Mülleriu, konferencija. 

Nesnaudė ir permainų šeimos pastoracijoje šalininkai, surengę savo konferenciją Romoje, kur dalyvavo Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos vyskupai. Pastarosios šalies vyskupų konferencija nuėjo dar toliau, vasario mėnesį priėmusi nutarimą, kad jų šalyje Komunija antrą civilinę santuoką sudariusiems tikintiesiems bus teikiama jau dabar. 

Kardinolas Reinhardas Marxas, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir Pranciškaus patariamojo kardinolo organo „devyneto tarybos“ narys, žurnalistams sakė, kad Vokietijos vyskupai nėra „Romos padalinys“. „Kiekviena vyskupų konferencija yra atsakinga už sielovadą savo kultūrinėje aplinkoje ir turi pati skelbti Evangeliją, nes tai jos, o ne kieno nors kito užduotis, ‒ tikino Marxas. ‒ Negalime laukti, kol sinodas pasakys, kaip mes čia turime vykdyti santuokos ir šeimos sielovadą.“

Tačiau Vatikanas šį žingsnį priėmė tylomis. Tik kardinolas Gerhardas Mülleris reagavo į šį įvykį, pareikšdamas Prancūzijos katalikų savaitraščiui „Famille chretienne“, kad jokia vyskupų konferencija negali koreguoti Bažnyčios mokymo”, rašo Tomas Viluckas.

Pats apžvalgininkas  Tomas Viluckas šioje tikėjimo kovoje užimą savo nedviprasmišką poziciją:

“Kuo tokia ypatinga ši problema, kad dėl jos vyksta šie aršūs debatai aukščiausiu lygmeniu, jog net kalbama apie skilimo Bažnyčioje perspektyvą? Jei sinodo tėvai pritars siūlymams dėl Komunijos antrą kartą susituokusiems, tai reikš, kad katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant lytiškumo klausimus. 

Neseniai duodamas interviu italų jėzuitų leidiniui „La Civiltà Cattolica“, Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (ilgametis Josepho Ratzingerio mokinys) pareiškė, kad Bažnyčios misija nėra žvilgčioti į žmonių miegamąjį, bet būti su jais bendrystėje už vaišių stalo.

Prieš sinodo tėvus, priešakyje su popiežiumi, atsiveria istorinė galimybė įtvirtinti tokios Bažnyčios viziją.”

Matome, kad šis katalikiškomis temomis pasisakantis apžvalgininkas pasisako už tokią reformuotą Bažnyčią, kurioje lytinis santykiai bus laikomi nesakraliu aktu: “katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant lytiškumo klausimus.“

T.Viluckas mato viziją Bažnyčios, kurioje skaistumas nėra Santuokos sakramento ir žmogaus prigimties kilnumo dalis. Ir šis kvietimas, panašus į 1969 metų seksualinę revoliuciją Europoje, yra priešingas Kristaus ir Jo Apaštalų aiškiai įstatytai Bažnyčios ir Santuokos sakramento sampratai.

Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu. Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią. Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“ (Ef 5,31-33).

Šventojo Popiežiaus Leono XIII malda į Šv. Mykolą Arkangelą primena tiesą apie mūsų laikais galingai veikiantį Bažnyčios Nuodytoją ir jo kariauną:

„Šiandien į žemę jis pragaro ugnį lieja, norėdamas Bažnyčią sunaikinti. Šiandien vėl pasikėlė šis priešas ir nuolatinis galvažudys. Apsigaubęs šviesos angelo skraiste, jis visus slankioja su visais piktųjų dvasių būriais, kad žemę sau pavergtų, kad Dievo ir Jo Sūnaus vardą visur ištrintų, kad amžinajai laimei sutvertas sielas suviliotų ir į amžinąjį pragarą įstumtų. Kaip purviną srovę lieja piktasis žaltys į apakusią, sugedusią, žmoniją savo sugedimo nuodus, melo dvasią, bedievystę ir pikdžodžiavimus, palaidumą, neskaistumą ir visas nedorybes. Klastingi priešai su kartėliu ir nuodais maitina Bažnyčią, Kristaus Sužadėtinę, kad ją sunaikintų, šventenybes išniekintų.“

Būkime drąsūs ir tvirti tikėjime ir maldoje. Šėtono galva yra sutraiškyta. Su pasitikėjimo melskime Viešpaties kareivijų vadą toliau Leonu XIII maldos žodžiais:

„Todėl pakilk, nenugalimasis vade, ir ateik padėti Dievo tautai, kad atmuštų piktųjų dvasių antpuolius!“

Portalo ARCHE.LT redakcinė kolegija

Reklama