Vaikui nežinojimas nėra grėsmė. Tai – žinojimo kildinimo, o kartu ir dvasinio savęs įgalinimo (tapsmo) ir įsibūvimo šiame pasaulyje (virsmo visuomenine būtybe) galimybė. Nežinojimo pripažinimas atveria nuostabos galimybę. Nuostabos būsenoje protas įsivardija patirtyje atsiveriančius dalykus, t.y. protas ima ieškoti atsako į jo gelmėje kildinamą pamatinį klausimą: kaip tai gali būti? Tačiau šis proto keliamas klausimas yra, savo ruožtu, atsakas į pirminę nuostaboje atsiveriančią patirtį – tai tiesiog yra! Pirmiausiai mes stebimės, kad tai yra! ir tuomet keliame klausimą kaip tai gali būti?

Klausinėkime toliau: iš kur kyla ši nuostabos patirtis – tai tiesiog yra! Žmogus yra esantysis. Ir jo protas teigia jo paties ir viso, ką jis patiria esatį. Šis teigimas yra pamatinis to, kas yra atrasties įvykis. Žmogus ieško būti ir būti kuo labiau. Tai, kas yra atrastis yra žmogui pamatinė savojo gėrio atrastis. Žmogui gi sava ir yra tai, kas yra, nes žmogus visa sava prigimti tetrokšta būti ir būti amžinai. Tai, kas yra atrastis yra tiesiog Gėrio atrastis. Ir kartu Grožio atrastis. Nes žmogus iš prigimties grožisi tuo, kas yra. Gėris skleidžiasi pavidalu, kuriuo siela grožisi, o protas šią patirtį įvardija ir teigia kaip Tiesą. Gėrio ir Grožio atrastyje žmogaus protas įsibūna tiesoieškoje, kuri vyksta kaip paieška atsakų į jame tarpstančius būtinus (nes būtiškus) rūpesčius: kas tai yra? ir kaip tai gali būti? Štai taip to, kas yra, arba Būties patirtis mumyse skleidžiasi Gėriu, Grožiu ir Tiesa. Iš tiesų, tai ir yra mums sava Amžinybės paieška.

Jeigu žmogus neieško būti, o tiesiog buvoja sau patogiose būsenose, jis daugiau nebesistebi. Jis tiesiog buvoja taip, kaip yra įpratęs. Jam patogu ir gera gyventi tik savaip apribotą gyvenimą. Kaip visada būsenoje protas miega ir tiesoieška neužsiima. Būties atrastis reikalauja naujos sielos visam, kas yra, atverties. Tik tada net ir įprasta patirtis prabyla naujomis to, kas yra, taigi, būties patirtimis.

Visgi didžioji dauguma žmonių yra miegantys. Dažnas siekia žinojimo vardan galios pajautos. Tokie žmonės gėrio patirčių godoja kaip nuosavybės. Gėrio įsisavinimo bet kokias pavidalais tokios būtybės siekia vardan įsijautimo į galios būsenas. Kitaip jie nebemoka būti. Tiesos klausimo apie būtį tokie žmonės nekelia iš viso.

Šaltinis: http://www.arche.lt

Reklama