Kodėl keliame klausimą? Klausiame, nes nežinome. Klausdami išpažįstame, kad nežinome. Nežinojimas yra klausimo akstinas. Nes nežinojimas yra netikrumo būsena. Vadinasi, klausdami vaduojamės iš nežinojimo. Klausimas yra pati tikriausia vadavimosi iš nežinojimo pastanga.

Šis susivokimas mus gręžia į pačią nežinojimo būseną. Mums ji yra grėsminga. Mes bijome prisipažinti ir kitiems pasirodyti nežiną. Skirtis tarp žinojimo ir nežinojimo žmonių tarpe paprastai yra išgyvenama kaip skirtis tarp galios ir negalios. Jei nežinai, netenki dalies pripažinimo, vadinasi, tampi menkesniu už kitus. Šią tiesą turtingai patvirtina žmonių gyvenimo akivaizdybės.

Pavyzdžiui, susitelkimas į profesinio žinojimo kaupimą. Siekiame tapti savo srities ‚specialistais‘ ar ‚profesionalais‘ ir būti vertinamais už kokybišką paslaugos atlikimą, todėl, tikėtis didelio ir vis didėjančio atlygio. Siekiamas ‚profesionalo‘ būvis mums suteikia galios pranašumą kitų atžvilgiu, o kartu ir vis didėjančių galimybių kiekį.

Jeigu galios kaupimas tampa žinojimo kaupimo priežastimi, tuomet prarandame gebėjimą klusti: tiek savo vidaus atžvilgiu (su-klusti), tiek ir kitų žmonių ir visos kitos patirties atžvilgiu. Tokiu būdu tampame savąją galią teigiantys ‚pasaulio centrai‘.

Mūsų valstybės ponepriklausomybinis etapas paliudija šio mūsų samprotavimo teisingumą. Okupacinio režimo nugalinti piliečiai įnirtingai siekė ir vis siekia įsigalinti turto bei valdžios kaupimo varžybose. Šiose varžybose nežinojimas yra neišvengiama pragaištis. Viešajame gyvenime ima vyrauti ne bendrabūvio ir bendrojo gėrio paieškos, bet tarpusavio varžytinės. Ypač godumu sergančioje visuomenėje vyraujanti anti-kultūra akivaizdžiai pasireiškia piliečių atstovų politiniuose santykiuose.

Galios turėtojų tarpe vyksta nuolatinė kova. Suklusimas kaip nežinojimo pripažinimas čia išnyksta. O klausimas yra dažnai naudojamas kaip varžovo naikinimo priemonė.

Kitas pavyzdys yra niekų tauškimas. Žmonės mėgsta paskalas, nes taip jie lengvai įsigyja ‚žinančio‘ pranašumą prieš kitą ‚dar vis nežinantį‘. O pranašumas reiškia galios pajautos būseną. Šiąja prasme, paskalų nešiojimas yra ir galios medžioklė.

O dabar pažvelkime į mažą vaikutį, kuris suaugusius įnirtingai atakuoja klausimais kas tai yra? ir kodėl? Pirmuoju klausimu mažas vaikas siekia įsivardinti tikrovę, kuri jį sveikina juslinėmis patirtirtimis. Tikrovės įsivardijimas – pirma žinojimo pakopa. Antruoju gi klausimu vaikas išreiškia nuostabą įsivardintos patirties buvimo būdu. Tad nuostaba jį veda tolesniu žinojimo keliu – priežasties įsivardijimu. Taip atsakymų kas? ir kodėl? įgijimas tvirtina gimstančios pasaulėžiūros pamatus.

Šaltinis: http://www.arche.lt

Reklama