Mes gi, kurie ieškome Tiesos, keliame pamatinį klausimus: kaip būti? Ir todėl: kokiu geriausiu būdu žengti iš nežinojimo žinojimo link? Kaip geriausiai kelti klausimą vardan Tiesos pažinimo? Kaip pripažinti savo nežinojimą ir įsibūti į nuolatinio suklusimo būseną – idant stebėsena aprėpčiau būties patirtis ir, galų gale, kildinčiau teisingus klausimus? Kaip būti vaiku, o ne išpuikiusiu ir galios kaupimo rūpesčiuose paskendusiu suaugusiu?

Perkelkime vaiko būvį į savo suaugusiųjų protinės brandos lygį ir gausime protingą tarpusavio susibuvimą. Pastarąjį išminties ieškojimą atradę graikai vadina διάλογος –(dialogos): διά (dia: per), λόγος (logos: protas, kalba). Didis graikų filosofas Sokratas atskleidė dialogą kaip žinojimo įgijimo būdą. Samprotaudami nuosekliai toliau ir mes atsiskleiskime, ką reiškia būti proto branda ir kartu vaikiška nežinojimo nuostata gyvenančiu suaugusiu.

Kaip jau ir aptarėme, tiesoieška, t.y. tikras (ne bet kokių žinių) žinojimas tarpsta nuostaba (tai tiesiog yra!) ir klausimu apie priežastį (kaip tai gali būti? kodėl?). Tačiau, kaip aptarėme, tiesoieška yra įmanoma tik pripažinus savo nežinojimo bei visa siela giliai suklusus. Iš tiesų, sunki tai yra būsena. Mat tiesoieškos pastanga veda link nuoširdaus nusižeminimo ir galios sudievinimo išsižadėjimo. Mažas, arba savo tėvų priklausomybę išgyvenantis vaikas gali lengviau tokioje būsenoje įsibūti, nes dar nėra smarkiai pasiligojęs galios kaupimu. Tuo tarpu proto branda apdovanotas, tačiau vaiko sielos nuostata tarpstantis žmogus gyvena itin sąmoningu suklusimo ir klausimo kėlimu persmelktą gyvenimą. Nežinojimo – Nuostabos – Suklusimo – Klausimo būsena išmintingas žmogus minta tarytum duona kasdienine.

Suklusimas įveda žmogų į nuolatinę tiesoiešką, kurioje niekada nebus atovangos. Nes tai, kas yra patirtis yra begalinė. Kaip ir begalinė yra Visata, ir visa Dievo kūrinija. Kaip neprėpiama yra žmogaus proto galia.

O jei susikerta tiesoieškų keliai? Tiesoieškos vedini žmonės ir susibūna tiesoieškoje. Jie tarpsta tarpusavyje klūstančiu susibuvimu ir išsamiu klausimu apie tai, kas yra. Juos ima jungti ir palaimingai pančioti samprotavimų saitai su tuo, kas yra – su begaline Būtimi – su Gėriu, Grožiu, Tiesa.

Tai ir yra dialogo prigimtis ir stebuklas.

Šaltinis: http://www.arche.lt