Pastebėkime, kaip protauti besistiebiantys žmonės save ir kitus drąsina būti protingais: „arčiau esmės!“ Tačiau ar protauti besigviešiantys žmonės susimąsto iš tiesų: kas yra esmė? Ir kaip būtų galima prie jos priartėti?

Esmės ieškantis tūlas savimi pasitikintis protingasis siekia sužinoti priežastį, dėka kurios kažkas tvariai būva. Pavyzdžiui, galime papasakoti apie tai, kokį nuostabų renginį surengė krepšinio komanda: sirgalių ošimas, jubiliejiniai sveikinimai, gražus pastatas, gražių merginų šokiai. Visgi reiškinio esmė yra krepšinio varžybos – tikroji įspūdžius padovanojusio įvykio esmė. Taigi įvykio esmę nusako pastarąjį įtvarinanusios priežastys. Reiškinio ar daikto kūrėjų įgalintos, jos ir lemia reiškinių ar daiktų tvarumą. Vadinasi, esminiai dalykai – tie, kurie apsprendžia; neesminiai – tie, kurie nelemia reiškinio ar daikto apibrėžties bei tvarumo.

Mąstantieji žengia toliau nei tik savimi pasitikintieji (ir iš savo ribotumo neišsivaduojantys) protaujantieji. Pastarieji, idant įtvirtintų savojo ribotumo galią, neklūsta ir netiria anapus patirto ir ribotai įsavokinto apibrėžtumo glūdinčio ir daiktą iš tiesų nulemiančio būtinumo. Praradę pasitikėjimą savojo proto visagalumu, anapus savojo ribotumo drąsiai žengia tik mąstantieji.

Žvelgdami į reiškinį ar daiktą mąstantieji klausia visada to paties klausimo: kas yra, kas iš tiesų yra? Mąstantieji, atliepdami pamatinį prigimties lūkestį būti, klūsta visaįbūtinančiai Prado galiai. Jie siekia susibūti su tuo, kas yra.  Vadinasi, ir bet kokia apibrėžta esatis irgi juos domina tik tiek, kiek ji yra Prado įbūtinama būti.

Pradas yra bet kokios apibrėžtos esaties, t.y. esmės, būtinoji priežastis. Mąstantieji domisi apibrėžtimi ne todėl, kad ją įsisavintų, ir ne todėl, kad pastarąją ribotai suvoktų. Mąstantieji nesidomi apibrėžtų esačių įsisavinimu – jokia apimtimi ir būdu. Juos tedomina grynoji esatis: tai, kas iš tiesų yra. Taigi mąstantieji paprastąja tyra žvelgdami į apibrėžtą esatį ištiria reiškinio ir daikto būties matą ir mastą. Kitaip tariant, tai, kas iš tiesų yra būva apibrėžtimi – tam tikru būdu ir tvarumu. Šį mastą ir vadiname esme. Mąstantysis tiriamą begalinę būties sklaidą patiria ir įsisavina būtent per esaties apibrėžtis. Visgi esančios apibrėžtys, esmės, yra tapačios jų būties pamatui – Pradui. Esmės yra įbūtinamos Prado.

Esmingai būna ir žmonės – laisva valia klūstantys protingos prigimties būtiškumui ir būtinumui. Kaip jau ir aptarėme, esmingai būti reiškia būti tyra – pažinti ir patirti tai, kas iš tiesų yra. Būtį tveriantys tyra kiekvieną apibrėžtį patiria kaip Prado įbūtinamą visetą. Tai – gražu ir nuostabu. Nuostaboje apibrėžtis skleidžiasi kaip begalinis esaties atspindys. Kaip Prado įbūtinama esmė. Mąstantysis apibrėžto daikto ar reiškinio esmę patiria kaip pirmosios visaįgalinančios priežasties – Prado – visa čia ir dabar įbūtinantį įvykį.

Esminga visada yra tyra ir paprasta.

Šaltinis: http://www.arche.lt

Advertisements