Kviečiame studijuoti “Ad Fontes” savaitės metu liturgijoje giedamų giesmių meditacijos tekstus.

Švč. Merglės Marijos minėjimas

Ašinė gija

Kolektos malda: „Prašome, Viešpatie Dieve: leisk mums, tavo tarnams, džiaugtis nuolatine sielos bei kūno sveikata ir, šlovingajai palaimintajai visada Mergelei Marijai užtariant, būti išlaisvintiems iš dabartinio liūdesio (liberari tristitia) bei gėrėtis amžinuoju džiaugsmu (aeterna perfrui laetitia).“ 

Komentaras: Mergelė Marija yra tas slenkstis (žr. Skaitinių komentarai), kuris atskiria gyvenimą nuo mirties. Krikščionis yra it augalas, kurio gerovė slypi Marijos įsčių sode – mistiniame Kristaus Kūne. Šį sodą laisto šio Kūno siela – Šventoji Dvasia. Ta kūrinijos dalis, kuri nėra Kūrėjo gyvastimi laistoma, sunyksta mirtyje (plg. Rom 8,19-23). Žmogus gi tą mirtį išgyvena kaip beviltišką mirties liūdesį. Tuo tarpu Kūrėjui sava gyvasties, t.y. prigimtinga, dovana tarpstame ir žmogiška, ir dangiška gerove.

Skaitiniai

Epistolė (Sir 24, 23-31).

Komentaras: Išmintis išsiliejo didele gaivinančia srove ir pagirdė sodo augmeniją. “Nuostabu, šis mano upelis tapo upe, o tada ši mano srovė – jūra.” Šiuose Senojo Testamento Siracido knygos žodžiuose girdime asmenišką Mergelės Marijos balsą, bylojamą per Šventosios Dvasios įkvėptą išminčių. Nekaltai Pradėtosios įsčios tapo Šventosios Dvasios veikimo šaltiniu. Įkūnijusi Marijos įsčiose Dievo Sūnų ir per Jo Įsikūnijimo slėpinius Dvasia tapo atpirktosios žmonijos savastimi – Dievo prigimties ir įsūnystės Dieve paveldėjimo laidu. Krikčionys – Kristaus Kūno nariai – yra Šventosios Dvasios nepaliaujamai laistomas Marijos įsčių gėlynas.

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys (Lk 11, 27-28).
Komentaras: Kristaus žodžiai liudija Epistolėje liudijamą Siracido pranašystę: Dievo Motina – Šventosios Dvasios Sužadėtinė – per savo Sūnų nuolat mus žindo Šventąja Dvasia.

Giesmės
INTROITAS

SALVE sancta Parens, eníxa puérpera Regem, qui cælum terrámque regit in saécula sæculórum. Ps. Eructávit cor meum verbum bonum: ∗ dico ego ópera mea regi.

Sveika, šventoji Motina, gimdyve, pagimdžiusi Karalių, kuris valdo dangų ir žemę per amžių amžius. Ps. Ištarė mano širdis gerąjį žodį; aš apsakau savo darbus karaliui.

Komentaras: Psalmės eilutė skelbia, kad Nekaltoji Mergelės Marijos Širdis gimdo Dievo Žodį. Kaip Dievas Meilė ištaria ir gimdo savo Savastį – Dievo Žodį (Tėvas taria/gimdo Sūnų), taip ir Mergelė Marija per Tėvo-Sūnaus Dvasios įkūnijimą prigimtinės nuodėmės nepaliestose įsčiose ištaria/gimdo žmogumi tapusį Dievo Žodį. Dievo Sūnaus gimimu Marija pašventintą žmoniją. Giesmė melodija išreiškia šį slėpinį raiškoje melodinėje ištarmėje – „puerpera Regem“. Vaiku gimęs nesukurtasis Dievas Visatos Karalius tapo naujuoju žmonijos Kūnu (žr. Skaitinių Komentarą): tai – nuostabus, galingas ir kartu neįtikėtinas slėpinys!

GRADUALAS

BENEDÍCTA et venerábilis es, Virgo María: quæ sine tactu pudóris invénta es mater Salvatóris. V. Virgo Dei Génitrix, quem totus non capit orbis, in tua se clausit víscera factus homo.

Palaiminta ir garbės verta esi, Mergele Marija, kuri, nepaliesta gėdos, buvai atrasta esanti Išganytojo motina. V. O Mergele, Dievo Gimdytoja, tas, kurio neapima visas pasaulis, tavo įsčiose užsidarė, tapęs žmogumi.

Komentaras: Šios giesmės teologija (jau išsamiai aptarta prieš tai išdėstytuose komentaruose) stebisi neįtikėtinu slėpiniu: „tas, kurio neapima visas pasaulis, tavo įsčiose užsidarė, tapęs žmogumi“. Šiame slėpinyje slypi visas Įsikūnijimo paradoksas. Savo ruožtu šį paradoksą įkūnija ir įasmenina paprasta mergina Marija, kuri buvo išrinkta tapti Dievo šventumo indu. Štai šiuo dieviškos prasmės pripildytu švelnumu yra sklidina ši Atliepo giesmė.

ALELIUJA

Alleluia. V. Post partum Virgo inviolata permansisti: Dei Genitrix, intercede pro nobis.

Aleliuja. V. Po gimdymo, Mergele, nepaliesta išlikai. Dievo Gimdytoja, užtark mus.

Komentaras: Šios giesmės versas yra kreipinys į Dievo Gimdytoją, prašant jos užtarimo. Melodija perteikia prašymo intensyvumą. Prašantysis išreiškia pasitikėjimo Dievo Motina tvirtumą (Dei Genitrix), kuris ataidi sūnišku nuolankumu ir motiniškos artumos paieška (pro nobis).

OFERTORIJUS

Ave Maria, gratia plena: Dominus tecum: benedicta tu in mulieribus, et benedictus fructus ventris tui.

Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi; palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavųjų įsčių vaisius.

Komentaras: Angelo Gabrieliaus žodžiais Marijai skelbiamas Dievo išrinktumas (Dominus tecum) ir palaima (benedictio). Ši giesmės yra iškili ir atspindi Dievo angelų nuostabą šios paprastos ir kartu palaimintos (benedicta) Mergelės didingumą (Maria) Dievo ir viso Dangaus akivaizdoje.

KOMUNIJA

Beata viscera Mariae Virginis, quae portaverunt aeterni Patris Filium.
Palaimintos Mergelės Marijos įsčios, kurios nešiojo Amžinojo Tėvo Sūnų.

Komentaras: Atliepianti Evangelijos skaitinio mintį šį giesmė atskleidžia nuostabą tuo pačiu ir amžinybės į nuodėmingą pasaulį įsiveržimu (aeterni), ir kančia persmelkta šio Amžinojo Dievo nusižeminimo gelme. Platus melodijos diapazonas pabrėžia šį kontrastą, o kartu ir neįtikėtiną sutaptį. Juk Amžinasis Dievas atsiskleidžia esą begalinė Meilė būtent savo nusižeminimo mastu: „iki mirties, iki Kryžiaus mirties“ (plg. Fil 8,5-11).