Mindaugas Kubilius. Filosofijos pagrindai (XXVII). Tyra

Klūstame ir klausiame vardan įsibūtinimo. Klausimu kas yra tai, kas iš tiesų yra klausiame siekdami savęs įbūtinimo patirties. Juk dažniausiai esame regimybių ribojami vardan saviapgaulaus manojo neribotumo patirties. Gero būvio patirtis yra žmogaus žinojimo pastangos tikslas. Tiek manančiojo, tiek ir mąstančiojo. Manantysis siekia įsibūti tariamai pilnatviškų patirčių grandinėje. Malonių, tačiau ribotų patirčių sekos pagalba žmogus siekia patirti ir save įtikinti neriboto gerojo būvio tvarumo „turėjimu“. Skaityti toliau

Mindaugas Kubilius. Filosofijos pagrindai (XXV). Tiriantis klausimas

Mūsų tikslas yra pažinti save ir pažinti žmogaus prigimtį. Visas mūsų tyrimas atsirėmė į pamatinį žmogaus lūkestį būti kaip atliepą į pamatinę nebūties grėsmę. Tyrėme klusdami ir klausdami. Klusome, atpažindami savo žinojimo ribotumą ir pripažindami savo nežinojimą. Vaduodamiesi iš godžiai įsavinimų regimybių – vardan apgaulingo savęs įgalinimo ir įbūtinimo, taigi,  tariamų teigiamybių, atradome sieloje žiojėjančią tikrovės tuštumą. Atradome esą nebūtini, savyje neturintys ir nevaldantys būties galios šaltinio. Skaityti toliau

Mindaugas Kubilius. Filosofijos pagrindai (XXIV). Būvio priežastys

Tai, ką aptarėme mums atskleidžia tai, kaip būtybė būva. Aristotelis atskleidė keturias būtybę ir bet kokį būvį nusakančias priežastis.

Klūstančioje patirtyje atsiskleidžiantis būtybės būvio pamatas – tai, kas yra ir nekinta – protu įsivardijamas kaip esinį būti įgalinanti apibrėžtis (forma). Apibrėžtis būti tam tikru būdu ir yra esminė būvio (arba formalioji) priežastis. Skaityti toliau