Protavimo pradžia ir pabaiga yra tvarus žiniojimas apie tai, kas yra iš tiesų. Tai ir yra bet kokio supratimo esmė. Būtis yra proto pradas. Bet kas, kas suvokiama yra aišku tiek, kiek suvokinyje yra įžvelgiamas būties Pradas – tai, kas yrà ir neỹra. Dažnai supratimą teigiame prigimčiai itin prasmingu teigimu: viskas yra aišku. Viskas, kas sudaro tam tikro reiškinio suvokinį, tampa aišku tik todėl, kad suvokiame šio reiškinio vientisą esamą, t.y. reiškinio dėmenis sutelkiančią būties galią – esmę. Taigi, proto tyros išdava – esmės supratimas – yra aiškumas.

Jei pirmąja įžvalga atpažįstame suvokinio esamą ir pastarąjį prasmingai įsivardijame, tai supratimu įžvelgiame reiškinio pavidalu tarpusavyje santykiaujančių suvokinių esmo vienį. Protas išsiaiškina reiškinį sutelkiantį vienį kaip priežastį. Protas ieško reiškinio priežasties, nes tik tokiu būdu jis išsiaiškina reiškinio esmo tvarumą. Priežastis yra reiškinio esmo šaltinis.

Jau aptarėme, kad protas iš prigimties teieško įsisavinti esmą ir tvirtinti pastarąjį kaip savąją esmę: įsisavinu tai, kas yra vardan savojo esmo būtinumo. Jei manantysis suvokia ir savinasi tuos pavidalus, kurie tik atrodo gėrio sklidini; tai mąstantysis tiria suvoktus pavidalus vardan to, kas yra suvokinyje, būtent, esmės įsisavinimo. Todėl tikrai protingas (mąstančiojo) supratimas yra tik tas, kuriuo reiškiniai išsiaiškinami kaip būties ir nyksmo, t.y. nebūties, tapsmas. Iš tiesų protingas žmogus (mąstantysis) – kantriai tyrinėdamas ir save skaistindamas dorybės kaupimo keliu – tyrina būtį. Iš esmės protas visada siekia tik šios Tiesos.

Tuo tarpu, neatpažįstantis ir saviapgauliai nyksmą tveriantis manantysis šią skirtį išsiaiškina savo naudai nelygu su kokiais jam būtinais netvariais gėrių pavidalais anas tapatinasi. Mąstantysis gi klūsta šios esminės skirties tyrai vardan Tiesos pažinimo reiškiniuose ir būties įsisavinimo. Visgi Tiesa kaip visiškas to, kas yrà ir to, kas ỹra skirties pažinimas yra dėl mūsų suvokties ribotumo nėra tobulai ir vienu ypu įžvelgiama. Ir visgi, kaip jau esame aptarę, mąstantieji Tiesos link stiebiasi nuolatine ribotumo įveika: nepaliaujamu klusimu ir klausimu, taigi, tyra žengiame anapus ribos vardan vienintelio protingo tikslo – Tiesos apie tai, kas yra ir niekada nesuỹra.

Protas siekia būties šaltinio – Prado – pažinimo. Esmėtyra Protas susibūna su Pradu. Ir tik taip mąstančiajam veriasi to, kas yra Prasmė kiekviename suvokinyje.

Šaltinis: http://www.arche.lt

Advertisements