Tai, ką aptarėme mums atskleidžia tai, kaip būtybė būva. Aristotelis atskleidė keturias būtybę ir bet kokį būvį nusakančias priežastis.

Klūstančioje patirtyje atsiskleidžiantis būtybės būvio pamatas – tai, kas yra ir nekinta – protu įsivardijamas kaip esinį būti įgalinanti apibrėžtis (forma). Apibrėžtis būti tam tikru būdu ir yra esminė būvio (arba formalioji) priežastis.

Kiekvienas būvis tegali būti tikslingai. Vadinasi, apibrėžtą būvio kryptingą sklaidą lemia pačioje galios būti apibrėžtyje(t.y. formoje) glūdintis tikslingumas (tikslo priežastis).

Kiekvienas būvis yra sutelktas kažko tapsmas. Tas apibrėžtai būvantis kažkas ir yra apibrėžta tikslingai tampanti medžiaga. Kitaip tariant, kažkas, kas yra susideda iš kažko, kažkokios medžiagos. Pavyzdžiui, sakome: pilis yra iš smėlio. Įžiūria (t.y.teorine, arba filosofine) kalba tariant, smėlis (medžiaga) yra įgalintas būti apibrėžtu būdu (‚pilies‘ apibrėžtimi, ‚pilies‘ forma).  Medžiaga gali būti ir jau apibrėžti būviai, nes anie tampa juos sutelkiančios apibrėžtos galios būti (formos) medžiaga. Sakome: mašina yra pagaminta iš sudedamųjų dalių. Taigi detalės (medžiaga) yra įgalinamos sutelktai būti kaip mašina (t.y. mašinos forma). Tad kiekvienas būvis turi medžiaginę būvio (arba materialiąją) priežastį.

Visa, kas yra ir gali būti būtinai yra įbūtinama. Vadinasi, kiekvienas apibrėžtas ir tikslingas, ir iš kažko sutelktas būvis remiasi į jį buvime palaikantį šaltinį. Tai ir yra įbūtinančioji, arba įveiklinančioji, priežastis.

Šaltinis: http://www.arche.lt